Be veiksmingų adekvačius išteklius turinčių CSIRT, kurios numatytos TIS direktyvos 9 straipsnyje, ES tarpvalstybinių kibernetinių grėsmių akivaizdoje bus pernelyg pažeidžiama. Todėl valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę į CSIRT veikimo sritį įtraukti ir tuos sektorius bei paslaugas, kurios nėra numatytos pagal Direktyvą (žr. priedo 3.3 skirsnį). Tai leistų nacionalinėms CSIRT teikti operatyvinę paramą, kai kibernetiniai incidentai įvyksta įmonėse ir organizacijose, kurios svarbios visuomenei ir ekonomikai, nors joms Direktyva ir netaikoma. Be to, valstybės narės galėtų visapusiškai pasinaudoti papildomomis Europos infrastruktūros tinklų priemonės Kibernetinio saugumo skaitmeninių paslaugų infrastruktūros programos teikiamomis finansavimo galimybėmis, kurių tikslas – stiprinti nacionalinių CSIRT pajėgumus ir jų bendradarbiavimą (žr. priedo 3.5 skirsnį). Esminių paslaugų operatorių identifikavimo proceso nuoseklumas Pagal TIS direktyvos 5 straipsnį valstybės narės privalo iki 2018 m. lapkričio 9 d. identifikuoti subjektus, laikytinus esminių paslaugų operatoriais. Atlikdamos šią užduotį, valstybės narės galėtų nuspręsti, kad šiame komunikate pateiktas apibrėžtis ir gaires tikslinga taikyti nuosekliai siekiant užtikrinti, kad panašaus tipo ir panašų vaidmenį vidaus rinkoje turintys subjektai ir kitose valstybėse narėse būtų nuosekliai identifikuojami kaip esminių paslaugų operatoriai. Valstybės narės galėtų nuspręsti į TIS direktyvos taikymo sritį įtraukti viešojo administravimo įstaigas, atsižvelgiant į jų reikšmę visai visuomenei ir ekonomikai (žr. priedo 2.1. ir 4.1.3 skirsnius). Būtų labai naudinga kuo labiau suderinti nacionalinius esminių paslaugų operatorių identifikavimo modelius, laikantis Bendradarbiavimo grupės parengtų gairių (žr. priedo 4.1.2 skirsnį), nes tai užtikrintų labiau suderintą Direktyvos nuostatų taikymą ir taip sumažintų rinkos susiskaidymo riziką. Tais atvejais, kai esminių paslaugų operatoriai esmines paslaugas teikia dviejose ar daugiau valstybių narių, labai svarbu, kad valstybės narės konsultuodamosi, kaip numatyta 5 straipsnio 4 dalyje, siektų susitarimo dėl nuoseklaus subjektų identifikavimo (žr. priedo 4.1.7 skirsnį), nes taip būtų išvengta skirtingo to paties subjekto reguliavimo skirtingų valstybių narių jurisdikcijose. Informacijos apie esminių paslaugų operatorių identifikavimą pateikimas Komisijai Pagal 5 straipsnio 7 dalį reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai informaciją apie nacionalines priemones, leidžiančias identifikuoti esminių paslaugų operatorius, esminių paslaugų sąrašą, identifikuotų esminių paslaugų operatorių skaičių ir tų operatorių svarbą sektoriui. Be to, valstybių narių reikalaujama nurodyti identifikavimo procese taikomas ribas, jei jų esama, siekiant nustatyti atitinkamą tiekimo lygį arba konkretaus esminių paslaugų operatoriaus svarbą pakankamam paslaugos lygiui išlaikyti. Valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti pateikti Komisijai identifikuotų esminių paslaugų operatorių sąrašus, jei būtina, konfidencialiai, nes tai padėtų pagerinti Komisijos vertinimo tikslumą ir kokybę (žr. priedo 4.1.5 ir 4.1.6 skirsnius). Suderinti požiūriai į esminių paslaugų operatoriams keliamus saugumo ir pranešimo apie incidentus reikalavimus 5

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents