universitetams, verslo bendruomenei ir mokslinių tyrimų įstaigoms. ENISA koordinuojama
kasmet spalio mėn. vykdoma kibernetinio saugumo mėnesio iniciatyva bus pradėta taikyti
plačiau kaip bendra ES ir nacionalinio lygmenų informavimo priemonė. Lygiai taip pat svarbu
didinti informuotumą apie internetu socialiniuose tinkluose vykdomas dezinformacijos
kampanijas ir skelbiamas melagingas žinias, kuriomis taikomasi sugriauti demokratinių
procesų ir Europos vertybių pamatus. Nors pagrindinė atsakomybė, įskaitant atsakomybę už
Europos Parlamento rinkimus, ir toliau tenka valstybėms narėms, patirtis rodo, kad keitimasis
patirtimi ir ekspertinių žinių telkimas Europos lygmeniu padeda nukreipti veiksmus tinkama
kryptimi56.
Svarbus vaidmuo tenka ir visos pramonės atstovams, ypač – skaitmeninių paslaugų
teikėjams ir gamintojams. Jie turi teikti naudotojams (privatiems asmenims, įmonėms ir
viešojo administravimo institucijoms) priemones, leidžiančias jiems prisiimti atsakomybę už
savo veiksmus internete, ir aiškiai nurodyti, kad kibernetinė higiena yra neatskiriama
pasiūlymo vartotojams dalis57. Kad galėtų nustatyti ir spręsti pažeidžiamumo problemas,
pramonės atstovai turėtų stengtis nustatyti vidaus tvarką, pagal kurią jos būtų tiriamos,
rūšiuojamos ir sprendžiamos, nepriklausomai nuo to, ar potenciali pažeidžiama vieta atsirado
dėl išorės ar dėl atitinkamos bendrovės vidaus veiksnių.
Pagrindiniai veiksmai:
56
57
58
visapusiškai įgyvendinti Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą;
Europos Parlamentui ir Tarybai greitai priimti reglamentą, kuriuo nustatomi nauji
agentūros ENISA įgaliojimai ir Europos sertifikavimo sistema58;
Komisijai ir pramonės atstovams imtis jungtinės iniciatyvos apibrėžti rūpestingumo
pareigos principą, kuriuo būtų mažinamas produktų ir programinės įrangos
pažeidžiamumas ir skatinamas saugumo užtikrinimas projektuojant;
greitai įgyvendinti atsako į didelius tarpvalstybinius incidentus projektą;
atlikti poveikio vertinimą, kurio tikslas – išnagrinėti galimybę 2018 m. pateikti Komisijos
pasiūlymą sukurti kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklą ir įsteigti Europos
kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centrą remiantis iš karto
pradėsimo bandomojo etapo rezultatais;
padėti valstybėms narėms nustatyti sritis, kurių bendri kibernetinio saugumo projektai
galėtų būti svarstomi kaip galimi remti Europos gynybos fondo lėšomis;
siekiant padėti kibernetinių išpuolių aukoms, sukurti ES masto vieno langelio sistemą,
kurioje būtų teikiama informacija apie naujausias grėsmes ir kaupiami praktiniai patarimai
bei kibernetinio saugumo priemonės;
valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant įtraukti kibernetinio saugumo aspektą į
gebėjimų ugdymo programas, e. valdžios sritį ir informavimo kampanijas;
pramonės atstovams imtis veiksmų siekiant sustiprinti su kibernetiniu saugumu susijusį
savo darbuotojų parengimą ir taikyti saugumo užtikrinimo projektuojant principą savo
produktams, paslaugoms ir procesams.
Pavyzdys – valstybių narių ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2015 m. sukurta Strateginės komunikacijos
Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, kurios tikslas – kovoti su Rusijos vykdomomis dezinformacijos
kampanijomis. Ši darbo grupė kuria informavimo produktus ir kampanijas, kuriais siekiama aiškinti ES
politiką Rytų partnerystės regione.
Kai kuriems gamintojams ši koncepcija jau gerai žinoma, nes kai kuriuose gaminius reglamentuojančiuose
ES teisės aktuose (pavyzdžiui, Mašinų direktyvoje 2006/42/EB) nurodoma taikyti saugumo užtikrinimo
projektuojant principus.
COM(2017) 477.
13
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents