Komisija jau atkreipė dėmesį į konkrečius naujų skaitmeninių technologijų keliamus
klausimus dėl atsakomybės30. Šiuo metu atliekama poveikio analizė, o kiti veiksmai bus
užbaigti iki 2018 m. birželio mėn. Kibernetinio saugumo srityje kyla klausimų, susijusių su
įmonių ir tiekimo grandinių atsakomybės už žalą nustatymu. Neišspręsti šie klausimai trukdys
kurti stiprią bendrąją kibernetinio saugumo produktų ir paslaugų rinką.
Galiausiai ES bendrosios rinkos plėtra priklauso ir nuo to, ar kibernetinio saugumo aspektas
bus įtrauktas į prekybos ir investicijų politiką. Užsienio investuotojų vykdomų įsigijimų
poveikis ypatingos svarbos technologijoms, kurių svarbus pavyzdys yra kibernetinio saugumo
technologijos, yra vienas iš aspektų, kuriems skiriama daugiausia dėmesio tiesioginių
užsienio investicijų Europos Sąjungoje atrankos sistemoje31, kuria siekiama sudaryti
sąlygas atlikti trečiųjų šalių investicijų atranką saugumo ir viešosios tvarkos atžvilgiais. Be
to, keliose trečiosiose valstybėse dėl kibernetinio saugumo reikalavimų jau yra kilę kliūčių
prekybai ES prekėmis ir paslaugomis svarbiuose sektoriuose. ES kibernetinio saugumo
sertifikavimo sistema padės toliau stiprinti Europos poziciją tarptautinėje arenoje. Kartu turėtų
būti toliau dedamos pastangos nustatyti aukštus pasaulinius saugumo standartus ir sudaryti
tarpusavio pripažinimo susitarimus.
2.3. Visapusiškas Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos įgyvendinimas
Atsižvelgdama į tai, kad kibernetinis saugumas šiuo metu iš esmės yra valstybių narių
rankose, ES pripažįsta, kad būtina nustatyti aukštesnius standartus. Pagrindiniai sektoriai,
pavyzdžiui, bankininkystės, energetikos arba transporto, darosi vis globalesni, labiau
priklausomi nuo skaitmeninių technologijų ir susieti, todėl didelio masto kibernetinio
saugumo incidentai retai paveikia tik vieną valstybę narę.
Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (toliau – TIS direktyva) – pirmasis ES
masto teisės aktas dėl kibernetinio saugumo32. Ja siekiama stiprinti atsparumą didinant
valstybių narių pajėgumą užtikrinti kibernetinį saugumą, skatinant geresnį valstybių narių
bendradarbiavimą ir nustatant svarbių ekonomikos sektorių įmonėms reikalavimą taikyti
veiksmingus rizikos valdymo metodus ir pranešti apie pavojingus incidentus nacionalinėms
valdžios institucijoms. Šie įpareigojimai taikomi ir trijų rūšių pagrindinių interneto paslaugų –
debesijos kompiuterijos, paieškos sistemų ir elektroninių prekyviečių – teikėjams. Direktyva
siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi tvirtesnio ir sistemingesnio požiūrio ir kad būtų geriau
keičiamasi informacija.
ES kibernetiniam atsparumui labai svarbu, kad visos valstybės narės visapusiškai įgyvendintų
šią direktyvą iki 2018 m. gegužės mėn. Valstybės narės deda bendras pastangas paremti šį
procesą – iki 2017 m. rudens pabaigos jos parengs gaires, padėsiančias įgyvendinti direktyvą
laikantis suderintų principų, visų pirma susijusių su esminių paslaugų operatoriais. Komisija
šiame kibernetinio saugumo dokumentų rinkinyje taip pat pateikia komunikatą33, kuriuo
siekiama paremti jų pastangas pristatant geriausią su direktyvos įgyvendinimu susijusią
valstybių narių patirtį ir pateikiant rekomendacijų dėl praktinio direktyvos taikymo.
Direktyva turės būti papildyta keitimosi informacija nuostatomis. Pavyzdžiui, ši direktyva
taikoma tik pagrindiniams strateginiams sektoriams, tačiau panašų metodą logiškai turės
taikyti visi kibernetinių išpuolių patiriantys suinteresuotieji subjektai, kad būtų galima
30
31
32
33
COM(2017) 228.
COM(2017) 478.
2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam
bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.
COM(2017) 476.
7
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents