ES kartu su valstybėmis narėmis turėtų prisidėti prie šio darbo naudodamosi Skaitmeninių
įgūdžių ir užimtumo koalicijos52 įdirbiu ir parengdamos, pavyzdžiui, MVĮ skirtas kibernetinio
saugumo srities pameistrystės programas.
2.7. Kibernetinės higienos ugdymas ir informuotumo didinimas
Nurodoma, kad sąlygas 95 proc. incidentų įvykti sudaro kokia nors tyčinė arba netyčinė
žmogaus klaida53, taigi žmogaus veiksnys atlieka svarbų vaidmenį. Todėl kibernetinis
saugumas yra mūsų visų atsakomybė. Tai reiškia, kad asmenų, įmonių ir viešojo
administravimo institucijų elgsena turi pasikeisti taip, kad būtų užtikrinta, jog visi suprastų
grėsmę ir turėtų priemonių bei įgūdžių, būtinų siekiant greitai nustatyti išpuolius ir aktyviai
nuo jų saugotis. Žmonės turi išsiugdyti kibernetinės higienos įpročius, o įmonės ir
organizacijos turi patvirtinti tinkamas rizikos vertinimu pagrįstas kibernetinio saugumo
programas ir jas reguliariai atnaujinti, atsižvelgdamos į grėsmių pokyčius.
TIS direktyvoje valstybės narės įpareigojamos ne tik ES lygmeniu keistis informacija apie
kibernetinius išpuolius, bet ir parengti brandžias nacionalines kibernetinio saugumo strategijas
ir tinklų bei informacinių sistemų saugumo sistemas. Įgyvendinant šiuos veiksmus pagrindinį
vaidmenį toliau turėtų atlikti ES ir nacionalinės viešojo administravimo institucijos.
Pirma, valstybės narės turi užtikrinti kuo geresnes įmonių ir privačių asmenų naudojimosi
kibernetinio saugumo priemonėmis galimybes. Visų pirma reikėtų daugiau nuveikti
kibernetinių nusikaltimų poveikio galutiniams vartotojams prevencijos ir mažinimo srityje.
Jau dabar yra pavyzdys – Europolo vykdoma kampanija „NoMoreRansom“54, parengta
glaudžiai bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms ir kibernetinio saugumo bendrovėms,
siekiant padėti naudotojams užkirsti kelią užkrėtimui išpirkos reikalaujančia programine
įranga ir iššifruoti duomenis tais atvejais, kai jie tampa išpuolio aukomis. Turėtų būti
parengtos ir kitose srityse taikytinos kovai su kitų rūšių kenkimo programine įranga skirtos
programos, o ES turėtų sukurti vieną bendrą portalą, kuriame pagal vieno langelio
principą būtų sutelktos visos tokios priemonės ir kuriame naudotojams būtų teikiami
patarimai dėl užkrėtimo kenkimo programine įranga prevencijos bei nustatymo ir pateikiamos
nuorodos į pranešimų teikimo mechanizmus.
Antra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad plėtojant e. valdžią būtų greičiau pradėtos
naudoti kibernetiniu požiūriu saugesnės priemonės, ir visapusiškai pasinaudoti
kompetencijos tinklo teikiamais pranašumais. Remiantis ES elektroninės atpažinties ir
elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje sistema, kuri galioja
nuo 2016 m. ir kuria užtikrinama nuspėjama reglamentavimo aplinka, kad elektroninis
įmonių, piliečių ir viešųjų institucijų bendravimas vyktų saugiai ir sklandžiai55, turėtų būti
skatinama pradėti taikyti saugias tapatybės nustatymo priemones. Be to, viešosios institucijos,
ypač tos, kurios teikia esmines paslaugas, turėtų užtikrinti savo darbuotojų parengimą su
kibernetiniu saugumu susijusiose srityse.
Trečia, valstybės narės turėtų teikti pirmenybę informuotumui apie kibernetinį saugumą
vykdydamos informavimo kampanijas, be kita ko, kampanijas, skirtas mokykloms,
52
53
54
55
https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-skills-jobs-coalition.
IBM ataskaita „The Cybersecurity Intelligence Index 2014“, nurodoma Securitymagazine.com, 2014 m.
birželio 19 d.
https://www.nomoreransom.org/.
2014 m. liepos 23 d. priimtas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių
operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS reglamentas). Be to, Europos Komisija
pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą teikia elektroninės atpažinties ir e. parašo sistemų
sąveikumui užtikrinti būtinas pagrindines sudedamąsias dalis ir priemones.
12
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents