2.2. Bendrosios kibernetinio saugumo rinkos kūrimas Kibernetinio saugumo produktų, paslaugų ir procesų rinkos augimą ES stabdo keletas veiksnių. Vienas pagrindinių trukdžių – tai, kad nėra visoje ES pripažįstamų kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų, būtinų, kad kuriant produktus būtų laikomasi aukštesnių atsparumo standartų ir kad visoje ES sustiprėtų pasitikėjimas šia rinka. Todėl Komisija siūlo nustatyti ES kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą18. Šioje sistemoje būtų nustatyta tvarka, kurios reikėtų laikytis kuriant visoje ES taikomas kibernetinio saugumo produktų, paslaugų ir (arba) sistemų sertifikavimo schemas, pagal kurias patikinimo dėl sertifikuojamų objektų saugumo lygis priklausytų nuo jų paskirties (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, ar vartotojų prietaisai)19. Tai duotų akivaizdžios naudos tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms, nes joms nebereikėtų to paties produkto sertifikuoti kelis kartus ir dėl to sumažėtų jų administracinės ir finansinės išlaidos. Pagal šią sistemą sukurtų schemų taikymas taip pat padėtų stiprinti vartotojų pasitikėjimą, nes atitikties sertifikatu pirkėjai ir naudotojai būtų informuojami ir patikinami, kad jų perkami ir naudojami produktai ir paslaugos pasižymi konkrečiomis saugumo savybėmis. Taip atitiktis aukštiems kibernetinio saugumo standartams taptų konkurenciniu pranašumu. Dėl to sustiprėtų kibernetinis atsparumas, nes IRT produktai ir paslaugos būtų oficialiai vertinami pagal nustatytus kibernetinio saugumo standartus, kurie galėtų būti parengti atidžiai sekant IRT standartų srityje vykdomą bendresnio pobūdžio veiklą20. Sertifikavimas pagal tokias schemas būtų savanoriškas, ir jomis pardavėjams ar paslaugų teikėjams nebūtų nustatyti jokie iš karto vykdytini reglamentavimo įpareigojimai. Schemos neprieštarautų jokiems taikomiems teisiniams reikalavimams, pavyzdžiui, ES teisės aktams dėl duomenų apsaugos. Kai sistema bus nustatyta, Komisija paragins atitinkamus suinteresuotuosius subjektus sutelkti dėmesį į tris prioritetines sritis:  saugumą ypatingos svarbos ar didelės rizikos srityse21. Sistemos, nuo kurių esame priklausomi savo kasdienėje veikloje, pradedant automobiliais ir baigiant gamyklų mašinomis, pradedant didžiausiomis sistemomis, tokiomis kaip lėktuvai ar elektrinės, ir baigiant mažiausiomis sistemomis, tokiomis kaip medicinos prietaisai, vis labiau skaitmenėja ir yra vis labiau vienos su kitomis susiejamos. Todėl pagrindinių tokius produktus ir sistemas sudarančių IRT komponentų saugumą reikėtų vertinti nuodugniai;  skaitmeninių produktų, tinklų, sistemų ir paslaugų (pavyzdžiui, e. laiškų šifravimo, užkardų (ugniasienių) ir virtualiųjų privačiųjų tinklų), ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose plačiai naudojamų siekiant gintis nuo išpuolių ir vykdyti reglamentavimo įpareigojimus22, kibernetinį saugumą. Labai svarbu, kad dėl vis platesnio tokių priemonių naudojimo nekiltų naujų pavojų ar naujų pažeidžiamumo problemų; 18 COM(2017) 477. Patikinimo lygis rodo saugumo vertinimo nuodugnumo laipsnį ir paprastai atitinka su objektų taikymo sritimis ar funkcijomis susijusį rizikos lygį (t. y. vertinant IRT produktus ar paslaugas, su kurių taikymo sritimis ar funkcijomis susijusi rizika yra didelė, būtinas aukštesnio lygio patikinimas). COM(2016) 176. Išimtis būtų atvejai, kuriais privalomasis ar savanoriškas sertifikavimas reglamentuojamas kitais Sąjungos aktais. Pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2016/1148, Reglamente (ES) 2016/679, Direktyvoje (ES) 2015/2366 ir kituose siūlomuose teisės aktuose, kaip antai Europos elektroninių ryšių kodekse, reikalaujama, kad organizacijos taikytų tinkamas saugumo priemones, kuriomis būtų valdomi atitinkami kibernetiniam saugumui kylantys pavojai. 19 20 21 22 5

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents