Todėl antruoju etapu į tinklo ir Centro veiklą, visapusiškai laikantis Sutarties nuostatų dėl
bendros saugumo ir gynybos politikos, galėtų būti įtrauktas ir kibernetinės gynybos aspektas.
Gynybos srityje daugiausia dėmesio būtų skiriama technologijoms, tačiau taip pat būtų galima
prisidėti prie valstybių narių bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje, be kita ko, padėti
joms keistis informacija, užtikrinti informuotumą apie padėtį, kaupti ekspertines žinias,
koordinuoti reagavimo veiksmus ir plėtoti bendrus pajėgumus. Šioje srityje, Centrui atliekant
pagalbinį ir patariamąjį vaidmenį, taip pat galėtų būti sudaromos sąlygos valstybėms narėms
nustatyti ES kibernetinės gynybos prioritetus, nagrinėjamos galimybės taikyti bendrus
sprendimus, padedama rengti bendras strategijas, sudaromos palankesnės sąlygos rengti ES
lygmens jungtinius kibernetinės gynybos mokymus, pratybas ir bandymus, taip pat padedama
rengti kibernetinės gynybos standartus ir taksonomijos sistemas. Kad galėtų vykdyti nurodytą
veiklą, kibernetinės gynybos srityje Centras turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos
gynybos agentūra, o kibernetinio atsparumo srityje – su ENISA, ir jo veikla turėtų
visapusiškai papildyti šių agentūrų veiklą. Ši gynybos srities veikla būtų vykdoma
atsižvelgiant į diskusijoms skirtu dokumentu dėl Europos gynybos ateities pradėtą procesą.
Siekiant užtikrinti kibernetinei gynybai reikalingą aukšto lygio atsparumą, būtini tikslingi
moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Vykdydamos kibernetinės gynybos projektus ar
kurdamos šios srities technologijas, įmonės galėtų naudotis Europos gynybos fondo
finansavimu ir mokslinių tyrimų, ir plėtros etapais50. Šiame kontekste ypač svarbios galėtų
būti tokios sritys kaip kvantinėmis technologijomis pagrįstos šifravimo sistemos,
informuotumas apie kibernetinę padėtį, biometrinės prieigos kontrolės sistemos, aukšto
lygmens ilgalaikių grėsmių nustatymas arba duomenų gavyba. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė,
Europos gynybos agentūra ir Komisija padės valstybėms narėms nustatyti sritis, kurių bendri
kibernetinio saugumo projektai galėtų būti svarstomi kaip galimi finansuoti Europos gynybos
fondo lėšomis.
2.6. Stiprios ES kibernetinių gebėjimų bazės kūrimas
Kibernetiniam saugumui labai svarbus švietimo aspektas. Veiksmingas kibernetinio saugumo
užtikrinimas labai priklauso nuo atitinkamų asmenų gebėjimų. Tačiau prognozuojama, kad iki
2022 m. kvalifikuotų kibernetinio saugumo srities darbuotojų trūkumas Europos privačiajame
sektoriuje pasieks 350 00051. Su kibernetiniu saugumu susijęs švietimas turėtų būti vykdomas
visais lygmenimis, pradedant įprastu informatikos srities darbuotojų rengimu ir baigiant
papildomu visiems IRT specialistams skirtu kibernetinio saugumo mokymu bei nauja
specialia kibernetinio saugumo mokymo programa. Siekiant patenkinti spartesnio švietimo ir
mokymo poreikius, turėtų būti įsteigti stiprūs akademiniai kompetencijos centrai, kurie galėtų
vadovautis Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centro ir ENISA
rekomendacijomis. Tikslas turėtų būti užtikrinti, kad taptų įprasta projektuojant IRT
produktus ir sistemas nuo pat pradžių atsižvelgti į saugumo principus. Su kibernetiniu
saugumu susijęs švietimas turėtų būti skirtas ne tik IT specialistams – jis turėtų būti
integruotas ir į kitų sričių, pavyzdžiui, inžinerijos, verslo vadybos arba teisės, mokymo
programas ir į konkrečių sektorių švietimo krypčių programas. Galiausiai per skaitmeninių
įgūdžių lavinimo pamokas pradinio ir vidurinio mokymo įstaigose turėtų būti ugdomas
mokytojų ir moksleivių dėmesingumas kibernetinių nusikaltimų ir kibernetinio saugumo
klausimams.
50
51
Kibernetinės gynybos projektams jau dabar bus suteikta pirmenybė Europos gynybos pramonės plėtros
programoje. Kibernetinė gynyba bus ir viena iš 2018 m. paskelbsimų kvietimų teikti pasiūlymus temų.
Tyrimas „Global Information Security Workforce Study 2017“. Visame pasaulyje trūksta 1,8 mln.
kvalifikuotų darbuotojų.
11
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents