Komisija jau atkreipė dėmesį į konkrečius naujų skaitmeninių technologijų keliamus klausimus dėl atsakomybės30. Šiuo metu atliekama poveikio analizė, o kiti veiksmai bus užbaigti iki 2018 m. birželio mėn. Kibernetinio saugumo srityje kyla klausimų, susijusių su įmonių ir tiekimo grandinių atsakomybės už žalą nustatymu. Neišspręsti šie klausimai trukdys kurti stiprią bendrąją kibernetinio saugumo produktų ir paslaugų rinką. Galiausiai ES bendrosios rinkos plėtra priklauso ir nuo to, ar kibernetinio saugumo aspektas bus įtrauktas į prekybos ir investicijų politiką. Užsienio investuotojų vykdomų įsigijimų poveikis ypatingos svarbos technologijoms, kurių svarbus pavyzdys yra kibernetinio saugumo technologijos, yra vienas iš aspektų, kuriems skiriama daugiausia dėmesio tiesioginių užsienio investicijų Europos Sąjungoje atrankos sistemoje31, kuria siekiama sudaryti sąlygas atlikti trečiųjų šalių investicijų atranką saugumo ir viešosios tvarkos atžvilgiais. Be to, keliose trečiosiose valstybėse dėl kibernetinio saugumo reikalavimų jau yra kilę kliūčių prekybai ES prekėmis ir paslaugomis svarbiuose sektoriuose. ES kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema padės toliau stiprinti Europos poziciją tarptautinėje arenoje. Kartu turėtų būti toliau dedamos pastangos nustatyti aukštus pasaulinius saugumo standartus ir sudaryti tarpusavio pripažinimo susitarimus. 2.3. Visapusiškas Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos įgyvendinimas Atsižvelgdama į tai, kad kibernetinis saugumas šiuo metu iš esmės yra valstybių narių rankose, ES pripažįsta, kad būtina nustatyti aukštesnius standartus. Pagrindiniai sektoriai, pavyzdžiui, bankininkystės, energetikos arba transporto, darosi vis globalesni, labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų ir susieti, todėl didelio masto kibernetinio saugumo incidentai retai paveikia tik vieną valstybę narę. Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (toliau – TIS direktyva) – pirmasis ES masto teisės aktas dėl kibernetinio saugumo32. Ja siekiama stiprinti atsparumą didinant valstybių narių pajėgumą užtikrinti kibernetinį saugumą, skatinant geresnį valstybių narių bendradarbiavimą ir nustatant svarbių ekonomikos sektorių įmonėms reikalavimą taikyti veiksmingus rizikos valdymo metodus ir pranešti apie pavojingus incidentus nacionalinėms valdžios institucijoms. Šie įpareigojimai taikomi ir trijų rūšių pagrindinių interneto paslaugų – debesijos kompiuterijos, paieškos sistemų ir elektroninių prekyviečių – teikėjams. Direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi tvirtesnio ir sistemingesnio požiūrio ir kad būtų geriau keičiamasi informacija. ES kibernetiniam atsparumui labai svarbu, kad visos valstybės narės visapusiškai įgyvendintų šią direktyvą iki 2018 m. gegužės mėn. Valstybės narės deda bendras pastangas paremti šį procesą – iki 2017 m. rudens pabaigos jos parengs gaires, padėsiančias įgyvendinti direktyvą laikantis suderintų principų, visų pirma susijusių su esminių paslaugų operatoriais. Komisija šiame kibernetinio saugumo dokumentų rinkinyje taip pat pateikia komunikatą33, kuriuo siekiama paremti jų pastangas pristatant geriausią su direktyvos įgyvendinimu susijusią valstybių narių patirtį ir pateikiant rekomendacijų dėl praktinio direktyvos taikymo. Direktyva turės būti papildyta keitimosi informacija nuostatomis. Pavyzdžiui, ši direktyva taikoma tik pagrindiniams strateginiams sektoriams, tačiau panašų metodą logiškai turės taikyti visi kibernetinių išpuolių patiriantys suinteresuotieji subjektai, kad būtų galima 30 31 32 33 COM(2017) 228. COM(2017) 478. 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti. COM(2017) 476. 7

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents