sistemingai nustatyti pažeidžiamumo problemas ir galimas kibernetinių užpuolikų įsilaužimo vietas. Be to, esama tam tikrų kliūčių viešajam ir privačiajam sektoriams bendradarbiauti ir keistis informacija. Valdžios ir viešosios institucijos nenoriai keičiasi su kibernetiniu saugumu susijusia informacija, nes bijo statyti į pavojų nacionalinį saugumą ar konkurencingumą. Privačiosios įmonės nenori keistis informacija apie savo kibernetinio saugumo problemas ir susijusius nuostolius, nes bijo atskleisti neskelbtiną verslo informaciją, rizikuoti savo reputacija ar pažeisti duomenų apsaugos taisykles34. Kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijos prisidėtų prie platesnio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija įvairesniuose sektoriuose, būtinas didesnis pasitikėjimas. Užtikrinant pasitikėjimą, būtiną, kad privatusis ir viešasis sektoriai keistųsi informacija, itin svarbus keitimosi informacija ir jos analizės centrų vaidmuo. Tam tikruose ypatingos svarbos sektoriuose jau žengti pirmieji žingsniai – aviacijos sektoriuje sukurtas Europos aviacijos kibernetinio saugumo centras35, o energetikos sektoriuje – keitimosi informacija ir jos analizės centrai36. Padedama agentūros ENISA, Komisija visapusiškai prisidės prie šio metodo įgyvendinimo, kiek būtina, spartindama šį procesą – ypač TIS direktyvoje nustatytų esminių paslaugų sektoriuose. 2.4. Atsparumas užtikrinant greitą reagavimą į krizes Vykstančio kibernetinio išpuolio poveikį galima sumažinti greitai ir veiksmingai reaguojant. Toks reagavimas parodytų ir tai, kad viešosios institucijos nėra bejėgės ir gali atremti kibernetinius išpuolius, ir padėtų didinti pasitikėjimą. Dėl pačių ES institucijų reagavimo pasakytina, kad pirmiausia reikėtų įtraukti kibernetinio saugumo aspektus į esamus ES krizių valdymo mechanizmus – Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės koordinuojamą ES integruoto politinio atsako į krizes mechanizmą37 ir ES bendrąsias ankstyvojo perspėjimo sistemas38. Būtinybė reaguoti į ypač pavojingą kibernetinį incidentą ar išpuolį galėtų būti pakankamas pagrindas valstybei narei pasinaudoti ES solidarumo sąlyga39. Kad būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti, taip pat būtinas mechanizmas, suteikiantis galimybę visiems pagrindiniams nacionalinio ir ES lygmenų subjektams greitai keistis informacija, o tam savo ruožtu būtina, kad šie subjektai aiškiai žinotų savo funkcijas ir pareigas. Komisija pasikonsultavo su institucijomis ir valstybėmis narėmis dėl veiksmingos operatyvinio reagavimo Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis į didelio masto kibernetinį incidentą procedūros projekto. Į šį dokumentų rinkinį įeinančioje rekomendacijoje40 pateiktame projekte aiškinama, kaip įtraukti kibernetinio saugumo aspektą į esamus ES lygmens krizių valdymo mechanizmus, ir nustatomi valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir jų bendradarbiavimo su atitinkamomis ES institucijomis, tarnybomis, 34 35 36 37 38 39 40 Mokslinių konsultantų aukšto lygio darbo grupė. „Cybersecurity in the European Digital Single Market“, 2017 m. kovo mėn. Viena konkreti problema yra susijusi su prekybos paslaptimis. 2016 m. liepos mėn. komunikate „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas“ atkreiptas dėmesys į polinkį nutylėti kibernetines prekybos paslapčių vagystes ir į tai, kad svarbu sukurti patikimus pranešimo kanalus, kuriais būtų užtikrintas konfidencialumas. https://www.easa.europa.eu/newsroom-and-events/news/implementation-european-centre-cyber-securityaviationeccsa. Šie centrai – naryste grindžiamos ne pelno organizacijos, į kurias buriasi privatieji ir viešieji subjektai siekdami keistis informacija apie kibernetines grėsmes, riziką, prevenciją, poveikio mažinimą ir reagavimą. Žr., pavyzdžiui, informaciją apie Europos energetikos keitimosi informacija ir jos analizės centrus (http://www.ee-isac.eu). Tai suteikia galimybę aukščiausiu politiniu lygmeniu koordinuoti reagavimą į dideles tarpsektorines krizes. Šios sistemos sudaro sąlygas viduje keistis informacija apie bręstančias daug sektorių paveiksiančias krizes arba numatomas ar neišvengiamas grėsmes, dėl kurių reikia imtis ES lygmens veiksmų, ir suteikia galimybę koordinuoti susijusius veiksmus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnį. C(2017) 6100. 8

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents