agentūromis ir įstaigomis41 reaguojant į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus tikslai
ir būdai. Kad projekte numatytą procedūrą būtų galima taikyti, rekomendacijoje taip pat
reikalaujama, kad valstybės narės ir ES institucijos sukurtų ES reagavimo į kibernetinio
saugumo krizes sistemą. Projekto koncepcija bus reguliariai išbandoma kibernetinių ir kitokių
krizių valdymo pratybose42 ir prireikus atnaujinama.
Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo incidentai gali suduoti didelį smūgį ekonomikos
veikimui ir kasdieniam žmonių gyvenimui, būtų galima išnagrinėti galimybę, sekant kitose ES
politikos srityse taikomų krizių valdymo mechanizmų pavyzdžiu, įsteigti Reagavimo į
kibernetinio saugumo krizes fondą. Tai suteiktų valstybėms narėms galimybę vykstant ar
jau įvykus dideliam incidentui prašyti ES lygmens pagalbos su sąlyga, kad prieš incidentą ta
valstybė narė taikė gerai apgalvotą kibernetinio saugumo sistemą, be kita ko, buvo
visapusiškai įgyvendinusi TIS direktyvą ir taikė brandžias nacionalinio lygmens rizikos
valdymo ir priežiūros sistemas. Tokiame fonde, kuriuo būtų papildomi esami ES lygmens
krizių valdymo mechanizmai, būtų galima solidarumo labui sutelkti greitojo reagavimo
pajėgumus ir iš jo finansuoti konkrečius reagavimo į krizes veiksmus, pavyzdžiui, užvaldytos
įrangos keitimą nauja įranga arba poveikio mažinimo ar reagavimo priemonių diegimą,
vykdomus remiantis nacionalinių ekspertų žiniomis, kaip kad daroma taikant ES civilinės
saugos mechanizmą.
2.5. Kibernetinio saugumo kompetencijos tinklas ir Europos kibernetinio saugumo
mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras
Technologinės kibernetinio saugumo priemonės yra ir strateginis turtas, ir pagrindinės ateities
augimo technologijos. ES yra strategiškai svarbu išlaikyti ir plėtoti pajėgumus, būtinus
siekiant užtikrinti savo skaitmeninės ekonomikos, visuomenės ir demokratijos saugumą,
apsaugoti ypatingos svarbos aparatinę ir programinę įrangą ir teikti pagrindines kibernetinio
saugumo paslaugas.
2016 m. pradėta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kibernetinio saugumo srityje43 buvo
svarbus pirmasis žingsnis, kuriuo iki 2020 m. bus pritraukta iki 1,8 mlrd. EUR investicijų.
Tačiau kitose pasaulio dalyse44 daromų investicijų mastas rodo, kad ES turi daugiau nuveikti
investicijų srityje ir išspręsti pajėgumų išsibarstymo po visas valstybes nares problemą.
Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo technologijos sudėtingos, kad reikia didelių
investicijų ir kad būtini sprendimai, kurie veiktų visoje Europos Sąjungoje, ES lygmens
veiksmais būtų sukurta pridėtinė vertė. Remiantis valstybių narių ir viešojo bei privačiojo
sektorių partnerystės įdirbiu, kitas žingsnis būtų stiprinti ES pajėgumą užtikrinti kibernetinį
saugumą sukuriant kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklą45, kurio branduolys
būtų Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras. Šis
tinklas ir Centras skatintų kurti ir diegti kibernetinio saugumo technologijas ir prisidėtų prie
pastangų stiprinti šios srities pajėgumus ES ir nacionaliniu lygmenimis. Siekdama sukurti šią
41
42
43
44
45
Įskaitant Europolą, ENISA, ES institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą
(CERT-EU) ir ES žvalgybos analizės centrą (INTCEN).
Pavyzdžiui, ENISA vykdomose pratybose – https://www.enisa.europa.eu/topics/cyber-exercises/cybereurope-programme.
COM(2016) 4400 final.
Vien 2017 m. JAV į kibernetinį saugumą investuos 19 mlrd. dolerių, t. y. 35 proc. daugiau nei 2016 m.
Baltųjų rūmų atstovo spaudai biuro parengta informacijos suvestinė „Fact Sheet: Cybersecurity National
Action Plan“, 2016 m. vasario 9 d.
Tinklą sudarytų esami ir būsimi valstybėse narėse įsteigti kibernetinio saugumo centrai, kurių nariai paprastai
būtų viešosios mokslinių tyrimų organizacijos ir laboratorijos.
9
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents