agentūromis ir įstaigomis41 reaguojant į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus tikslai ir būdai. Kad projekte numatytą procedūrą būtų galima taikyti, rekomendacijoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės ir ES institucijos sukurtų ES reagavimo į kibernetinio saugumo krizes sistemą. Projekto koncepcija bus reguliariai išbandoma kibernetinių ir kitokių krizių valdymo pratybose42 ir prireikus atnaujinama. Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo incidentai gali suduoti didelį smūgį ekonomikos veikimui ir kasdieniam žmonių gyvenimui, būtų galima išnagrinėti galimybę, sekant kitose ES politikos srityse taikomų krizių valdymo mechanizmų pavyzdžiu, įsteigti Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes fondą. Tai suteiktų valstybėms narėms galimybę vykstant ar jau įvykus dideliam incidentui prašyti ES lygmens pagalbos su sąlyga, kad prieš incidentą ta valstybė narė taikė gerai apgalvotą kibernetinio saugumo sistemą, be kita ko, buvo visapusiškai įgyvendinusi TIS direktyvą ir taikė brandžias nacionalinio lygmens rizikos valdymo ir priežiūros sistemas. Tokiame fonde, kuriuo būtų papildomi esami ES lygmens krizių valdymo mechanizmai, būtų galima solidarumo labui sutelkti greitojo reagavimo pajėgumus ir iš jo finansuoti konkrečius reagavimo į krizes veiksmus, pavyzdžiui, užvaldytos įrangos keitimą nauja įranga arba poveikio mažinimo ar reagavimo priemonių diegimą, vykdomus remiantis nacionalinių ekspertų žiniomis, kaip kad daroma taikant ES civilinės saugos mechanizmą. 2.5. Kibernetinio saugumo kompetencijos tinklas ir Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras Technologinės kibernetinio saugumo priemonės yra ir strateginis turtas, ir pagrindinės ateities augimo technologijos. ES yra strategiškai svarbu išlaikyti ir plėtoti pajėgumus, būtinus siekiant užtikrinti savo skaitmeninės ekonomikos, visuomenės ir demokratijos saugumą, apsaugoti ypatingos svarbos aparatinę ir programinę įrangą ir teikti pagrindines kibernetinio saugumo paslaugas. 2016 m. pradėta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kibernetinio saugumo srityje43 buvo svarbus pirmasis žingsnis, kuriuo iki 2020 m. bus pritraukta iki 1,8 mlrd. EUR investicijų. Tačiau kitose pasaulio dalyse44 daromų investicijų mastas rodo, kad ES turi daugiau nuveikti investicijų srityje ir išspręsti pajėgumų išsibarstymo po visas valstybes nares problemą. Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo technologijos sudėtingos, kad reikia didelių investicijų ir kad būtini sprendimai, kurie veiktų visoje Europos Sąjungoje, ES lygmens veiksmais būtų sukurta pridėtinė vertė. Remiantis valstybių narių ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės įdirbiu, kitas žingsnis būtų stiprinti ES pajėgumą užtikrinti kibernetinį saugumą sukuriant kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklą45, kurio branduolys būtų Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras. Šis tinklas ir Centras skatintų kurti ir diegti kibernetinio saugumo technologijas ir prisidėtų prie pastangų stiprinti šios srities pajėgumus ES ir nacionaliniu lygmenimis. Siekdama sukurti šią 41 42 43 44 45 Įskaitant Europolą, ENISA, ES institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą (CERT-EU) ir ES žvalgybos analizės centrą (INTCEN). Pavyzdžiui, ENISA vykdomose pratybose – https://www.enisa.europa.eu/topics/cyber-exercises/cybereurope-programme. COM(2016) 4400 final. Vien 2017 m. JAV į kibernetinį saugumą investuos 19 mlrd. dolerių, t. y. 35 proc. daugiau nei 2016 m. Baltųjų rūmų atstovo spaudai biuro parengta informacijos suvestinė „Fact Sheet: Cybersecurity National Action Plan“, 2016 m. vasario 9 d. Tinklą sudarytų esami ir būsimi valstybėse narėse įsteigti kibernetinio saugumo centrai, kurių nariai paprastai būtų viešosios mokslinių tyrimų organizacijos ir laboratorijos. 9

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents