3.3. TIS direktyvos 9 straipsnis. Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus
tarnybos (CSIRT)
9 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų vieną ar daugiau CSIRT, kurioms
būtų pavesta valdyti su TIS direktyvos II priede nurodytais sektoriais ir III priede nurodytomis
paslaugomis susijusią riziką ir incidentus. Atsižvelgdamos į Direktyvos 3 straipsnyje nustatytą
minimalaus suderinimo reikalavimą, valstybės narės gali pavesti CSIRT vykdyti veiklą ir
kituose sektoriuose, kuriems Direktyva netaikoma, pvz., viešojo administravimo sektoriuje.
Valstybės narės gali nuspręsti CSIRT įsteigti nacionalinėje kompetentingoje institucijoje14.
3.4. Užduotys ir reikalavimai
TIS direktyvos I priede nustatytos tokios paskirtųjų CSIRT užduotys:
stebėti incidentus nacionaliniu lygmeniu;
teikti su įvairia rizika ir incidentais susijusius išankstinius įspėjimus, perspėjimus,
skelbimus ir skleisti apie juos informaciją atitinkamiems suinteresuotiesiems
subjektams;
reaguoti į incidentus;
užtikrinti operatyvią rizikos bei incidentų analizę ir informuotumą apie padėtį ir
dalyvauti pagal 12 straipsnį sukurtame nacionalinių CSIRT tinkle.
14 straipsnio 3, 5 bei 6 dalyse ir 16 straipsnio 3, 6 bei 7 dalyse nustatytos specialios
papildomos užduotys, susijusios su pranešimais apie incidentus, kai valstybė narė
nusprendžia, kad CSIRT gali tokias funkcijas atlikti kartu su nacionalinėmis
kompetentingomis institucijomis arba vietoj jų.
Perkeldamos Direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi galimybę rinktis, kokį
vaidmenį, susijusį su pranešimo apie incidentus reikalavimais, priskirti CSIRT. Pranešimai
gali būti privalomai teikiami tiesiogiai CSIRT – taip būtų užtikrintas veiksmingas
administravimas; valstybės narės taip pat gali pasirinkti, kad pranešimai būtų teikiami
tiesiogiai nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, o CSIRT turėtų teisę susipažinti su
pranešimuose pateikta informacija.
CSIRT visų pirma yra suinteresuotos kartu
suinteresuotaisiais subjektais spręsti problemas, susijusias su kibernetinių incidentų (įskaitant
tuos, kurie nėra itin svarbūs, kad apie juos būtų privaloma pranešti) prevencija, nustatymu,
reagavimu į juos ir jų poveikio mažinimu, o užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų,
privalo nacionalinės kompetentingos institucijos.
Pagal Direktyvos 9 straipsnio 3 dalį valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad tokios CSIRT
turėtų prieigą prie saugios ir atsparios IRT infrastruktūros.
14
Žr. 9 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį.
17
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents