Taigi esminių paslaugų operatoriai neturėtų pranešti apie nereikšmingus incidentus, o tik apie didelius incidentus, turinčius poveikį esminės paslaugos tęstinumui. 4 straipsnio 7 punkte kaip incidentas apibrėžiamas kaip „įvykis, turintis faktinį neigiamą poveikį tinklų ir informacinių sistemų saugumui“. Terminas „tinklų ir informacinių sistemų saugumas“ 4 straipsnio 2 punkte išsamiau apibrėžiamas kaip „tinklų ir informacinių sistemų pajėgumas tam tikru patikimumo lygiu išlikti atspar[iom]s bet kuriems veiksmams, keliantiems pavojų saugomų, perduodamų ar tvarkomų duomenų, arba atitinkamų teikiamų ar per tas tinklų ir informacines sistemas gaunamų paslaugų prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ar konfidencialumui“. Taigi bet koks įvykis, turintis neigiamą poveikį ne tik duomenų ar susijusių paslaugų prieinamumui, bet ir jų autentiškumui, vientisumui ar konfidencialumui, gali būti pagrindas atsirasti pareigai apie jį pranešti. Iš tiesų pavojus paslaugos teikimo tęstinumui, nurodytam 14 straipsnio 3 dalyje, gali kilti ne tik dėl fizinio paslaugos neprieinamumo, bet ir įvykus bet kokiam kitam saugumo incidentui, turinčiam neigiamą poveikį tinkamam paslaugos teikimui33. Bendradarbiavimo grupėje šiuo metu veikia speciali darbo grupė, rengianti neprivalomas pranešimų teikimo gaires dėl aplinkybių, kuriomis esminių paslaugų operatoriai privalo pranešti apie incidentus pagal 14 straipsnio 7 dalį, taip pat dėl nacionalinių pranešimų formato ir jų teikimo procedūros. Gairės turėtų būti baigtos rengti iki 2017 m. ketvirtojo ketvirčio. Dėl skirtingų nacionalinių pranešimo reikalavimų taikymo paslaugų teikėjai, vykdantys veiklą tarpvalstybiniu mastu, gali patirti teisinį netikrumą, susidurti su sudėtingesnėmis varžančiomis procedūromis ir turėti didelių administracinių sąnaudų. Todėl Komisija palankiai vertina Bendradarbiavimo grupės darbą. Kaip ir rengiant saugumo reikalavimus, Komisija ragina valstybes nares atidžiai laikytis rekomendacinio dokumento, kurį turi parengti Bendradarbiavimo grupė, kad nacionalinės teisės nuostatos dėl pranešimo apie incidentus būtų kuo labiau suderintos. 4.4. TIS direktyvos III priedas. Skaitmeninių paslaugų teikėjai Skaitmeninių paslaugų teikėjai yra antroji į TIS direktyvos taikymo sritį įtrauktų subjektų kategorija. Šie subjektai laikomi svarbiais ekonomikos dalyviais, nes daugelis įmonių jų paslaugomis naudojasi savo paslaugoms teikti, todėl skaitmeninės paslaugos teikimo sutrikimas gali turėti poveikį svarbiai ekonominei ir visuomeninei veiklai. 4.4.1. Skaitmeninių paslaugų teikėjų kategorijos 4 straipsnio 5 punkte, kuriame apibrėžiama skaitmeninė paslauga, daroma nuoroda į Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą teisinę apibrėžtį ir apibrėžties aprėptis susiaurinama, į ją įtraukiant tik III priede išvardytų rūšių paslaugas. Tiksliau, Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte šios paslaugos apibrėžiamos kaip „paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga“, o Direktyvos III priede išvardytos trijų konkrečių rūšių paslaugos: elektroninė prekyvietė, interneto paieškos sistema ir debesijos kompiuterijos paslauga. Palyginti su nuostatomis dėl esminių paslaugų operatorių, 33 Tas pats pasakytina ir apie skaitmeninių paslaugų teikėjus. 31

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents