Taigi esminių paslaugų operatoriai neturėtų pranešti apie nereikšmingus incidentus, o tik apie
didelius incidentus, turinčius poveikį esminės paslaugos tęstinumui. 4 straipsnio 7 punkte kaip
incidentas apibrėžiamas kaip „įvykis, turintis faktinį neigiamą poveikį tinklų ir informacinių
sistemų saugumui“. Terminas „tinklų ir informacinių sistemų saugumas“ 4 straipsnio 2 punkte
išsamiau apibrėžiamas kaip „tinklų ir informacinių sistemų pajėgumas tam tikru patikimumo
lygiu išlikti atspar[iom]s bet kuriems veiksmams, keliantiems pavojų saugomų, perduodamų
ar tvarkomų duomenų, arba atitinkamų teikiamų ar per tas tinklų ir informacines sistemas
gaunamų paslaugų prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ar konfidencialumui“. Taigi bet
koks įvykis, turintis neigiamą poveikį ne tik duomenų ar susijusių paslaugų prieinamumui, bet
ir jų autentiškumui, vientisumui ar konfidencialumui, gali būti pagrindas atsirasti pareigai apie
jį pranešti. Iš tiesų pavojus paslaugos teikimo tęstinumui, nurodytam 14 straipsnio 3 dalyje,
gali kilti ne tik dėl fizinio paslaugos neprieinamumo, bet ir įvykus bet kokiam kitam saugumo
incidentui, turinčiam neigiamą poveikį tinkamam paslaugos teikimui33.
Bendradarbiavimo grupėje šiuo metu veikia speciali darbo grupė, rengianti neprivalomas
pranešimų teikimo gaires dėl aplinkybių, kuriomis esminių paslaugų operatoriai privalo
pranešti apie incidentus pagal 14 straipsnio 7 dalį, taip pat dėl nacionalinių pranešimų formato
ir jų teikimo procedūros. Gairės turėtų būti baigtos rengti iki 2017 m. ketvirtojo ketvirčio.
Dėl skirtingų nacionalinių pranešimo reikalavimų taikymo paslaugų teikėjai, vykdantys veiklą
tarpvalstybiniu mastu, gali patirti teisinį netikrumą, susidurti su sudėtingesnėmis varžančiomis
procedūromis ir turėti didelių administracinių sąnaudų. Todėl Komisija palankiai vertina
Bendradarbiavimo grupės darbą. Kaip ir rengiant saugumo reikalavimus, Komisija ragina
valstybes nares atidžiai laikytis rekomendacinio dokumento, kurį turi parengti
Bendradarbiavimo grupė, kad nacionalinės teisės nuostatos dėl pranešimo apie incidentus
būtų kuo labiau suderintos.
4.4. TIS direktyvos III priedas. Skaitmeninių paslaugų teikėjai
Skaitmeninių paslaugų teikėjai yra antroji į TIS direktyvos taikymo sritį įtrauktų subjektų
kategorija. Šie subjektai laikomi svarbiais ekonomikos dalyviais, nes daugelis įmonių jų
paslaugomis naudojasi savo paslaugoms teikti, todėl skaitmeninės paslaugos teikimo
sutrikimas gali turėti poveikį svarbiai ekonominei ir visuomeninei veiklai.
4.4.1. Skaitmeninių paslaugų teikėjų kategorijos
4 straipsnio 5 punkte, kuriame apibrėžiama skaitmeninė paslauga, daroma nuoroda į
Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą teisinę apibrėžtį ir
apibrėžties aprėptis susiaurinama, į ją įtraukiant tik III priede išvardytų rūšių paslaugas.
Tiksliau, Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte šios paslaugos
apibrėžiamos kaip „paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir
asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga“, o Direktyvos III priede išvardytos
trijų konkrečių rūšių paslaugos: elektroninė prekyvietė, interneto paieškos sistema ir debesijos
kompiuterijos paslauga. Palyginti su nuostatomis dėl esminių paslaugų operatorių,
33
Tas pats pasakytina ir apie skaitmeninių paslaugų teikėjus.
31
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents