Tokiu atveju bendrovė priklauso valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jos atstovas,
jurisdikcijai. Tais atvejais, kai skaitmeninių paslaugų teikėjas teikia paslaugas valstybėje
narėje, tačiau nėra paskyręs savo atstovo ES, valstybė narė iš esmės gali imtis prieš jį
veiksmų, nes paslaugų teikėjas nevykdo įpareigojimų, nustatytų Direktyvoje.
4.4.6. Saugumo ir pranešimo reikalavimų netaikymas riboto masto skaitmeninių
paslaugų teikėjams
Pagal 16 straipsnio 11 dalį skaitmeninių paslaugų teikėjams, kurie yra mikroįmonės ar
mažosios įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB39, netaikomi 16
straipsnyje nustatyti saugumo ir pranešimo reikalavimai. Tai reiškia, kad įmonės, kuriose
dirba mažiau nei 50 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija
10 mln. EUR, neprivalo laikytis tokių reikalavimų. Nustatant subjekto dydį, nesvarbu, ar
atitinkama įmonė teikia tik skaitmenines paslaugas, apibrėžtas TIS direktyvoje, ar ji teikia ir
kitas paslaugas.
5. TIS direktyvos ir kitų teisės aktų tarpusavio santykis
Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama TIS direktyvos 1 straipsnio 7 dalies nuostatoms
dėl lex specialis, taip pat pateikiami trys iki šiol Komisijos įvertinti lex specialis pavyzdžiai ir
paaiškinami saugumo ir pranešimo reikalavimai, taikomi telekomunikacijų ir patikimumo
užtikrinimo paslaugų teikėjams.
5.1. TIS direktyvos 1 straipsnio 7 dalis. Lex specialis nuostata
Pagal TIS direktyvos 1 straipsnio 7 dalį Direktyvos nuostatos dėl saugumo ir (arba) pranešimo
reikalavimų, taikomų skaitmeninių paslaugų teikėjams arba esminių paslaugų operatoriams,
netaikomos, jeigu konkrečiam sektoriui skirtame ES teisės akte yra nustatyti saugumo ir
(arba) pranešimo reikalavimai, kurių poveikis yra bent lygiavertis TIS direktyvoje nustatytų
pareigų poveikiui. Perkeldamos Direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi apsvarstyti
1 straipsnio 7 dalį ir pateikti Komisijai informaciją apie lex specialis nuostatų taikymą.
Metodika
Vertinant konkrečiam sektoriui skirto ES teisės akto ir atitinkamų TIS direktyvos nuostatų
lygiavertiškumą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į klausimą, ar konkrečiam sektoriui
skirtame teisės akte nustatytos saugumo užtikrinimo pareigos apima priemones, kuriomis
užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumas, apibrėžtas Direktyvos 4 straipsnio 2
punkte.
Pranešimo reikalavimus reglamentuojančiose TIS direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje ir 16
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminių paslaugų operatoriai ir skaitmeninių paslaugų
teikėjai turi be nepagrįsto delsimo pranešti kompetentingai institucijai arba CSIRT apie
incidentą, kuris turi didelį poveikį paslaugos teikimui. Šiuo atveju būtina atkreipti ypatingą
39
OL L 24, 2003 5 20, p. 36.
36
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents