dėmesį į operatoriaus ir (arba) skaitmeninių paslaugų teikėjo pareigas pranešime pateikti informaciją, kuria remdamasi kompetentinga institucija arba CSIRT galėtų nustatyti tarpvalstybinį saugumo incidento poveikį. Šiuo metu nėra skaitmeninių paslaugų teikėjų kategorijai skirtų sektorinių teisės aktų, kuriais nustatomi saugumo ir pranešimo reikalavimai, kurie būtų panašūs į TIS direktyvos 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir į kuriuos būtų galima atsižvelgti taikant TIS direktyvos 1 straipsnio 7 dalį40. Kalbant apie esminių paslaugų operatorius, finansų sektoriui ir visų pirma bankininkystės ir finansų rinkų infrastruktūros sektoriui, nurodytiems II priedo 3 ir 4 punktuose, šiuo metu taikomi sektoriniuose ES teisės aktuose nustatyti saugumo ir (arba) pranešimo reikalavimai. Taip yra todėl, kad finansų įstaigų naudojamų IT ir tinklų bei informacinių sistemų saugumas ir patikimumas yra esminė ES teisės aktais finansų įstaigoms nustatytų operacinės rizikos reikalavimų dalis. Pavyzdžiai i) Antroji mokėjimo paslaugų direktyva Bankų sektoriuje, o ypač kredito įstaigų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 punkte, teikiamoms mokėjimo paslaugoms taikomi saugumo ir pranešimo reikalavimai nustatyti Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (toliau – MPD 2)41 95 ir 96 straipsniuose. Tiksliau tariant, 95 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nustatytų atitinkamas rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus, kuriuos taikant galima valdyti operacinę ir saugumo riziką, susijusią su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Šios priemonės turėtų apimti veiksmingų incidentų valdymo procedūrų, įskaitant didelių operacinių ir saugumo incidentų nustatymo ir klasifikavimo procedūras, diegimą ir priežiūrą. MPD 2 95 ir 96 konstatuojamosiose dalyse išsamiau paaiškintas tokių saugumo priemonių pobūdis. Iš šių nuostatų matyti, kad numatytomis priemonėmis siekiama valdyti saugumo riziką, susijusią su tinklų ir informacinėmis sistemomis, naudojamomis teikiant mokėjimo paslaugas. Todėl šių saugumo reikalavimų poveikį galima laikyti bent lygiaverčiu atitinkamų TIS direktyvos 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų poveikiui. Kalbant apie pranešimo reikalavimus, MPD 2 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai privalo nepagrįstai nedelsdami apie didelius saugumo incidentus pranešti kompetentingai institucijai. Be to, panašiai kaip TIS direktyvos 14 straipsnio 5 dalyje, MPD 2 96 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija apie incidentą informuotų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, jeigu incidentas joms yra svarbus. Kartu ši pareiga reiškia, kad į pranešimus apie saugumo incidentus turi būti įtraukta informacija, pagal kurią institucijos gali įvertinti incidento tarpvalstybinį poveikį. MPD 2 96 straipsnio 3 dalies a Tai nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 33 straipsnio nuostatų dėl pranešimo priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. 41 Direktyva (ES) 2015/2366, OL L 337, 2015 12 23, p. 35. 40 37

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents