dėmesį į operatoriaus ir (arba) skaitmeninių paslaugų teikėjo pareigas pranešime pateikti
informaciją, kuria remdamasi kompetentinga institucija arba CSIRT galėtų nustatyti
tarpvalstybinį saugumo incidento poveikį.
Šiuo metu nėra skaitmeninių paslaugų teikėjų kategorijai skirtų sektorinių teisės aktų, kuriais
nustatomi saugumo ir pranešimo reikalavimai, kurie būtų panašūs į TIS direktyvos 16
straipsnyje nustatytus reikalavimus ir į kuriuos būtų galima atsižvelgti taikant TIS direktyvos
1 straipsnio 7 dalį40.
Kalbant apie esminių paslaugų operatorius, finansų sektoriui ir visų pirma bankininkystės ir
finansų rinkų infrastruktūros sektoriui, nurodytiems II priedo 3 ir 4 punktuose, šiuo metu
taikomi sektoriniuose ES teisės aktuose nustatyti saugumo ir (arba) pranešimo reikalavimai.
Taip yra todėl, kad finansų įstaigų naudojamų IT ir tinklų bei informacinių sistemų saugumas
ir patikimumas yra esminė ES teisės aktais finansų įstaigoms nustatytų operacinės rizikos
reikalavimų dalis.
Pavyzdžiai
i) Antroji mokėjimo paslaugų direktyva
Bankų sektoriuje, o ypač kredito įstaigų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio
1 punkte, teikiamoms mokėjimo paslaugoms taikomi saugumo ir pranešimo reikalavimai
nustatyti Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (toliau – MPD 2)41 95 ir 96 straipsniuose.
Tiksliau tariant, 95 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nustatytų
atitinkamas rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus, kuriuos taikant galima
valdyti operacinę ir saugumo riziką, susijusią su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Šios
priemonės turėtų apimti veiksmingų incidentų valdymo procedūrų, įskaitant didelių
operacinių ir saugumo incidentų nustatymo ir klasifikavimo procedūras, diegimą ir priežiūrą.
MPD 2 95 ir 96 konstatuojamosiose dalyse išsamiau paaiškintas tokių saugumo priemonių
pobūdis. Iš šių nuostatų matyti, kad numatytomis priemonėmis siekiama valdyti saugumo
riziką, susijusią su tinklų ir informacinėmis sistemomis, naudojamomis teikiant mokėjimo
paslaugas. Todėl šių saugumo reikalavimų poveikį galima laikyti bent lygiaverčiu atitinkamų
TIS direktyvos 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų poveikiui.
Kalbant apie pranešimo reikalavimus, MPD 2 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėjimo
paslaugų teikėjai privalo nepagrįstai nedelsdami apie didelius saugumo incidentus pranešti
kompetentingai institucijai. Be to, panašiai kaip TIS direktyvos 14 straipsnio 5 dalyje, MPD 2
96 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija apie incidentą informuotų
kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, jeigu incidentas joms yra svarbus. Kartu ši
pareiga reiškia, kad į pranešimus apie saugumo incidentus turi būti įtraukta informacija, pagal
kurią institucijos gali įvertinti incidento tarpvalstybinį poveikį. MPD 2 96 straipsnio 3 dalies a
Tai nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 33 straipsnio nuostatų dėl pranešimo priežiūros
institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą.
41
Direktyva (ES) 2015/2366, OL L 337, 2015 12 23, p. 35.
40
37
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents