strategija būtų grindžiama griežtai apibrėžtais ir išsamiais rodikliais, pagal kuriuos vertinsime
pažangą siekiant reikiamų rezultatų.“5
Pirmiau nurodytas procesas taip pat apima politinį vertinimą, ar galima gauti pakankamai lėšų
strategijos įgyvendinimui finansuoti. Šiuo tikslu taip pat reikia apibrėžti numatomą strategijos
taikymo sritį ir įvairias viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų, kurie turėtų
dalyvauti nustatant įvairius tikslus ir rengiant įvairias priemones, kategorijas.
Šį pirmąjį etapą būtų galima įgyvendinti rengiant vyresniesiems ministerijų pareigūnams ir
politikams skirtus tikslinius praktinius seminarus, kuriuos vestų kibernetinio saugumo
specialistai, turintys profesionalaus komunikavimo įgūdžių ir galintys išaiškinti menko
kibernetinio saugumo arba jo nebuvimo padarinius šiuolaikinei skaitmeninei ekonomikai ir
visuomenei.
Antrasis etapas. Strategijos turinio rengimas
Strategijoje turi būti nurodytos įgyvendinimo priemonės, veiksmai, kuriuos reikia atlikti per
tam tikrą laiką, ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, pagal kuriuos, praėjus nustatytam
įgyvendinimo laikotarpiui, ją reikia vertinti, tobulinti ir gerinti. Šiomis priemonėmis turėtų
būti padedama siekti tikslų, prioritetų ir rezultatų, kurie nustatyti kaip pagrindiniai principai.
Poreikis įtraukti įgyvendinimo priemones nustatytas TIS direktyvos 7 straipsnio 1 dalies c
punkte.
Rekomenduojama strategijos rengimo procesui valdyti ir nuomonių teikimui palengvinti
sudaryti iniciatyvinę grupę, kuriai pirmininkautų vadovaujančioji ministerija. Tai būtų galima
pasiekti iš atitinkamų pareigūnų ir ekspertų sudarius keletą strategijos rengimo grupių, kurios
dirbtų pagrindinėse bendrosiose, pvz., rizikos vertinimo, nenumatytų atvejų planavimo,
incidentų valdymo, gebėjimų ugdymo, informuotumo didinimo, mokslinių tyrimų ir pramonės
plėtros, ir kitose srityse. Kiekvienas sektorius (pvz., energetikos, transporto ir kt.) atskirai taip
pat būtų paragintas įvertinti savo dalyvavimo procese poveikį, be kita ko, išteklių skyrimą, ir
bendradarbiauti su paskirtaisiais esminių paslaugų operatoriais bei pagrindiniais skaitmeninių
paslaugų teikėjais nustatant prioritetus ir teikiant pasiūlymus strategijos rengėjams.
Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas taip pat labai svarbus turint omenyje poreikį užtikrinti
darnų Direktyvos įgyvendinimą įvairiuose sektoriuose, kartu atsižvelgiant į jų specifiką.
Trečiasis etapas. Valdymo sistemos sukūrimas
Kad būtų veiksminga ir efektyvi, valdymo sistema turėtų būti sukurta atsižvelgiant į
pagrindinių suinteresuotųjų subjektų nuomones, rengiant strategiją nustatytus prioritetus ir
nacionalinių administracinių bei politinių struktūrų apribojimus ir aplinkybes. Pageidautina,
kad būtų atsiskaitoma tiesiogiai politiniam lygmeniui, o sistema galėtų priimti sprendimus ir
skirstyti išteklius, taip pat kad būtų atsižvelgiama į kibernetinio saugumo ekspertų ir
pramonės suinteresuotųjų subjektų nuomones. TIS direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punkte
5
Ištrauka iš Jungtinės Karalystės 2016–2021 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos, p. 67.
7
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents