strategija būtų grindžiama griežtai apibrėžtais ir išsamiais rodikliais, pagal kuriuos vertinsime pažangą siekiant reikiamų rezultatų.“5 Pirmiau nurodytas procesas taip pat apima politinį vertinimą, ar galima gauti pakankamai lėšų strategijos įgyvendinimui finansuoti. Šiuo tikslu taip pat reikia apibrėžti numatomą strategijos taikymo sritį ir įvairias viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų, kurie turėtų dalyvauti nustatant įvairius tikslus ir rengiant įvairias priemones, kategorijas. Šį pirmąjį etapą būtų galima įgyvendinti rengiant vyresniesiems ministerijų pareigūnams ir politikams skirtus tikslinius praktinius seminarus, kuriuos vestų kibernetinio saugumo specialistai, turintys profesionalaus komunikavimo įgūdžių ir galintys išaiškinti menko kibernetinio saugumo arba jo nebuvimo padarinius šiuolaikinei skaitmeninei ekonomikai ir visuomenei. Antrasis etapas. Strategijos turinio rengimas Strategijoje turi būti nurodytos įgyvendinimo priemonės, veiksmai, kuriuos reikia atlikti per tam tikrą laiką, ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, pagal kuriuos, praėjus nustatytam įgyvendinimo laikotarpiui, ją reikia vertinti, tobulinti ir gerinti. Šiomis priemonėmis turėtų būti padedama siekti tikslų, prioritetų ir rezultatų, kurie nustatyti kaip pagrindiniai principai. Poreikis įtraukti įgyvendinimo priemones nustatytas TIS direktyvos 7 straipsnio 1 dalies c punkte. Rekomenduojama strategijos rengimo procesui valdyti ir nuomonių teikimui palengvinti sudaryti iniciatyvinę grupę, kuriai pirmininkautų vadovaujančioji ministerija. Tai būtų galima pasiekti iš atitinkamų pareigūnų ir ekspertų sudarius keletą strategijos rengimo grupių, kurios dirbtų pagrindinėse bendrosiose, pvz., rizikos vertinimo, nenumatytų atvejų planavimo, incidentų valdymo, gebėjimų ugdymo, informuotumo didinimo, mokslinių tyrimų ir pramonės plėtros, ir kitose srityse. Kiekvienas sektorius (pvz., energetikos, transporto ir kt.) atskirai taip pat būtų paragintas įvertinti savo dalyvavimo procese poveikį, be kita ko, išteklių skyrimą, ir bendradarbiauti su paskirtaisiais esminių paslaugų operatoriais bei pagrindiniais skaitmeninių paslaugų teikėjais nustatant prioritetus ir teikiant pasiūlymus strategijos rengėjams. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas taip pat labai svarbus turint omenyje poreikį užtikrinti darnų Direktyvos įgyvendinimą įvairiuose sektoriuose, kartu atsižvelgiant į jų specifiką. Trečiasis etapas. Valdymo sistemos sukūrimas Kad būtų veiksminga ir efektyvi, valdymo sistema turėtų būti sukurta atsižvelgiant į pagrindinių suinteresuotųjų subjektų nuomones, rengiant strategiją nustatytus prioritetus ir nacionalinių administracinių bei politinių struktūrų apribojimus ir aplinkybes. Pageidautina, kad būtų atsiskaitoma tiesiogiai politiniam lygmeniui, o sistema galėtų priimti sprendimus ir skirstyti išteklius, taip pat kad būtų atsižvelgiama į kibernetinio saugumo ekspertų ir pramonės suinteresuotųjų subjektų nuomones. TIS direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punkte 5 Ištrauka iš Jungtinės Karalystės 2016–2021 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos, p. 67. 7

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents