kalbama apie valdymo sistemą ir konkrečiai reikalaujama, kad ji apimtų „valdžios įstaigų ir
kitų atitinkamų subjektų [...] įsipareigojimus“.
Ketvirtasis etapas. Strategijos projekto parengimas ir peržiūra
Šiame etape strategijos projektas turėtų būti parengtas ir peržiūrėtas atliekant stiprybių,
silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, pagal kurios rezultatus galėtų būti nustatyta,
ar būtina persvarstyti turinį. Po vidaus peržiūros turėtų būti surengtos konsultacijos su
suinteresuotaisiais subjektais. Taip pat būtų labai svarbu surengti viešas konsultacijas, per
kurias visuomenei būtų išaiškinta siūlomos strategijos svarba, susipažinta su visų galimų
šaltinių nuomonėmis ir būtų siekiama gauti paramą, reikalingą strategijai įgyvendinti.
Penktasis etapas. Oficialus priėmimas
Paskutiniame etape strategija turėtų būti oficialiai priimta politiniu lygmeniu ir jai turėtų būti
skirtas pakankamas biudžetas, iš kurio būtų matyti, kad atitinkama valstybė narė rimtai
vertina kibernetinį saugumą. Norėdama pasiekti TIS direktyvos tikslus Komisija ragina, kad
valstybės narės, teikdamos Komisijai nacionalinės strategijos dokumentus pagal 7 straipsnio 3
dalį, pateiktų informaciją apie biudžetą. Įsipareigojimai dėl biudžeto ir būtini žmogiškieji
ištekliai yra labai svarbūs strategijai ir Direktyvai veiksmingai įgyvendinti. Kadangi
kibernetinis saugumas tebėra gana nauja ir sparčiai besiplečianti viešosios politikos sritis,
daugeliu atvejų reikalingos naujos investicijos, net jeigu, atsižvelgiant į bendrą valstybės
finansų padėtį, būtina mažinti išlaidas ir taupyti.
Patarimų dėl nacionalinių strategijų rengimo proceso ir turinio galima gauti iš įvairių viešųjų
ir akademinių šaltinių, pvz., ENISA6, ITU7, EBPO8, Visuotinio kibernetinio saugumo žinių
forumo (angl. Global Forum for Cyber Expertise) ir Oksfordo universiteto9.
ENISA, „Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo geroji patirtis“ (angl. National Cyber-Security
Strategy Good Practice), 2016 m. Paskelbta: https://www.enisa.europa.eu/publications/ncss-good-practiceguide.
7
ITU, Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo vadovas (angl. National Cybersecurity Strategy
Guide),
2011 m.
Paskelbta:
http://www.itu.int/ITUD/cyb/cybersecurity/docs/ITUNationalCybersecurityStrategyGuide.pdf.
2017 m. ITU taip pat išleis Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo priemonių rinkinį (žr.
pranešimą
http://www.itu.int/en/ITUD/Cybersecurity/Documents/National%20Strategy%20Toolkit%20introduction.pdf).
8
EBPO, „Lūžis kibernetinio saugumo politikos formavimo srityje. Naujos kartos nacionalinių kibernetinio
saugumo strategijų analizė“ (angl. Cybersecurity Policy Making at a Turning Point: Analysing a New
Generation
of
National
Cybersecurity
Strategies),
2012 m.
Paskelbta:
http://www.oecd.org/sti/ieconomy/cybersecurity%20policy%20making.pdf.
9
Visuotinio kibernetinio saugumo gebėjimų centras ir Oksfordo universitetas, „Valstybėms skirtas kibernetinio
saugumo gebėjimų brandos modelis. Pataisytasis leidimas“ (angl. Cybersecurity Capacity Maturity Model for
Nations
(CMM)
Revised
Edition),
2016 m.
Paskelbta:
https://www.thegfce.com/binaries/gfce/documents/publications/2017/02/13/cybersecurity-cmm-fornations/CMM+revised+edition.pdf.
6
8
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents