kalbama apie valdymo sistemą ir konkrečiai reikalaujama, kad ji apimtų „valdžios įstaigų ir kitų atitinkamų subjektų [...] įsipareigojimus“. Ketvirtasis etapas. Strategijos projekto parengimas ir peržiūra Šiame etape strategijos projektas turėtų būti parengtas ir peržiūrėtas atliekant stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, pagal kurios rezultatus galėtų būti nustatyta, ar būtina persvarstyti turinį. Po vidaus peržiūros turėtų būti surengtos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais. Taip pat būtų labai svarbu surengti viešas konsultacijas, per kurias visuomenei būtų išaiškinta siūlomos strategijos svarba, susipažinta su visų galimų šaltinių nuomonėmis ir būtų siekiama gauti paramą, reikalingą strategijai įgyvendinti. Penktasis etapas. Oficialus priėmimas Paskutiniame etape strategija turėtų būti oficialiai priimta politiniu lygmeniu ir jai turėtų būti skirtas pakankamas biudžetas, iš kurio būtų matyti, kad atitinkama valstybė narė rimtai vertina kibernetinį saugumą. Norėdama pasiekti TIS direktyvos tikslus Komisija ragina, kad valstybės narės, teikdamos Komisijai nacionalinės strategijos dokumentus pagal 7 straipsnio 3 dalį, pateiktų informaciją apie biudžetą. Įsipareigojimai dėl biudžeto ir būtini žmogiškieji ištekliai yra labai svarbūs strategijai ir Direktyvai veiksmingai įgyvendinti. Kadangi kibernetinis saugumas tebėra gana nauja ir sparčiai besiplečianti viešosios politikos sritis, daugeliu atvejų reikalingos naujos investicijos, net jeigu, atsižvelgiant į bendrą valstybės finansų padėtį, būtina mažinti išlaidas ir taupyti. Patarimų dėl nacionalinių strategijų rengimo proceso ir turinio galima gauti iš įvairių viešųjų ir akademinių šaltinių, pvz., ENISA6, ITU7, EBPO8, Visuotinio kibernetinio saugumo žinių forumo (angl. Global Forum for Cyber Expertise) ir Oksfordo universiteto9. ENISA, „Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo geroji patirtis“ (angl. National Cyber-Security Strategy Good Practice), 2016 m. Paskelbta: https://www.enisa.europa.eu/publications/ncss-good-practiceguide. 7 ITU, Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo vadovas (angl. National Cybersecurity Strategy Guide), 2011 m. Paskelbta: http://www.itu.int/ITUD/cyb/cybersecurity/docs/ITUNationalCybersecurityStrategyGuide.pdf. 2017 m. ITU taip pat išleis Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo priemonių rinkinį (žr. pranešimą http://www.itu.int/en/ITUD/Cybersecurity/Documents/National%20Strategy%20Toolkit%20introduction.pdf). 8 EBPO, „Lūžis kibernetinio saugumo politikos formavimo srityje. Naujos kartos nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų analizė“ (angl. Cybersecurity Policy Making at a Turning Point: Analysing a New Generation of National Cybersecurity Strategies), 2012 m. Paskelbta: http://www.oecd.org/sti/ieconomy/cybersecurity%20policy%20making.pdf. 9 Visuotinio kibernetinio saugumo gebėjimų centras ir Oksfordo universitetas, „Valstybėms skirtas kibernetinio saugumo gebėjimų brandos modelis. Pataisytasis leidimas“ (angl. Cybersecurity Capacity Maturity Model for Nations (CMM) Revised Edition), 2016 m. Paskelbta: https://www.thegfce.com/binaries/gfce/documents/publications/2017/02/13/cybersecurity-cmm-fornations/CMM+revised+edition.pdf. 6 8

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents