Be veiksmingų adekvačius išteklius turinčių CSIRT, kurios numatytos TIS direktyvos 9
straipsnyje, ES tarpvalstybinių kibernetinių grėsmių akivaizdoje bus pernelyg pažeidžiama.
Todėl valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę į CSIRT veikimo sritį įtraukti ir tuos
sektorius bei paslaugas, kurios nėra numatytos pagal Direktyvą (žr. priedo 3.3 skirsnį). Tai
leistų nacionalinėms CSIRT teikti operatyvinę paramą, kai kibernetiniai incidentai įvyksta
įmonėse ir organizacijose, kurios svarbios visuomenei ir ekonomikai, nors joms Direktyva ir
netaikoma. Be to, valstybės narės galėtų visapusiškai pasinaudoti papildomomis Europos
infrastruktūros tinklų priemonės Kibernetinio saugumo skaitmeninių paslaugų infrastruktūros
programos teikiamomis finansavimo galimybėmis, kurių tikslas – stiprinti nacionalinių
CSIRT pajėgumus ir jų bendradarbiavimą (žr. priedo 3.5 skirsnį).
Esminių paslaugų operatorių identifikavimo proceso nuoseklumas
Pagal TIS direktyvos 5 straipsnį valstybės narės privalo iki 2018 m. lapkričio 9 d.
identifikuoti subjektus, laikytinus esminių paslaugų operatoriais. Atlikdamos šią užduotį,
valstybės narės galėtų nuspręsti, kad šiame komunikate pateiktas apibrėžtis ir gaires tikslinga
taikyti nuosekliai siekiant užtikrinti, kad panašaus tipo ir panašų vaidmenį vidaus rinkoje
turintys subjektai ir kitose valstybėse narėse būtų nuosekliai identifikuojami kaip esminių
paslaugų operatoriai. Valstybės narės galėtų nuspręsti į TIS direktyvos taikymo sritį įtraukti
viešojo administravimo įstaigas, atsižvelgiant į jų reikšmę visai visuomenei ir ekonomikai (žr.
priedo 2.1. ir 4.1.3 skirsnius).
Būtų labai naudinga kuo labiau suderinti nacionalinius esminių paslaugų operatorių
identifikavimo modelius, laikantis Bendradarbiavimo grupės parengtų gairių (žr. priedo 4.1.2
skirsnį), nes tai užtikrintų labiau suderintą Direktyvos nuostatų taikymą ir taip sumažintų
rinkos susiskaidymo riziką. Tais atvejais, kai esminių paslaugų operatoriai esmines paslaugas
teikia dviejose ar daugiau valstybių narių, labai svarbu, kad valstybės narės konsultuodamosi,
kaip numatyta 5 straipsnio 4 dalyje, siektų susitarimo dėl nuoseklaus subjektų identifikavimo
(žr. priedo 4.1.7 skirsnį), nes taip būtų išvengta skirtingo to paties subjekto reguliavimo
skirtingų valstybių narių jurisdikcijose.
Informacijos apie esminių paslaugų operatorių identifikavimą pateikimas Komisijai
Pagal 5 straipsnio 7 dalį reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai informaciją apie
nacionalines priemones, leidžiančias identifikuoti esminių paslaugų operatorius, esminių
paslaugų sąrašą, identifikuotų esminių paslaugų operatorių skaičių ir tų operatorių svarbą
sektoriui. Be to, valstybių narių reikalaujama nurodyti identifikavimo procese taikomas ribas,
jei jų esama, siekiant nustatyti atitinkamą tiekimo lygį arba konkretaus esminių paslaugų
operatoriaus svarbą pakankamam paslaugos lygiui išlaikyti. Valstybės narės taip pat galėtų
nuspręsti pateikti Komisijai identifikuotų esminių paslaugų operatorių sąrašus, jei būtina,
konfidencialiai, nes tai padėtų pagerinti Komisijos vertinimo tikslumą ir kokybę (žr. priedo
4.1.5 ir 4.1.6 skirsnius).
Suderinti požiūriai į esminių paslaugų operatoriams keliamus saugumo ir pranešimo apie
incidentus reikalavimus
5
Select target paragraph3
Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents