ES kartu su valstybėmis narėmis turėtų prisidėti prie šio darbo naudodamosi Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos52 įdirbiu ir parengdamos, pavyzdžiui, MVĮ skirtas kibernetinio saugumo srities pameistrystės programas. 2.7. Kibernetinės higienos ugdymas ir informuotumo didinimas Nurodoma, kad sąlygas 95 proc. incidentų įvykti sudaro kokia nors tyčinė arba netyčinė žmogaus klaida53, taigi žmogaus veiksnys atlieka svarbų vaidmenį. Todėl kibernetinis saugumas yra mūsų visų atsakomybė. Tai reiškia, kad asmenų, įmonių ir viešojo administravimo institucijų elgsena turi pasikeisti taip, kad būtų užtikrinta, jog visi suprastų grėsmę ir turėtų priemonių bei įgūdžių, būtinų siekiant greitai nustatyti išpuolius ir aktyviai nuo jų saugotis. Žmonės turi išsiugdyti kibernetinės higienos įpročius, o įmonės ir organizacijos turi patvirtinti tinkamas rizikos vertinimu pagrįstas kibernetinio saugumo programas ir jas reguliariai atnaujinti, atsižvelgdamos į grėsmių pokyčius. TIS direktyvoje valstybės narės įpareigojamos ne tik ES lygmeniu keistis informacija apie kibernetinius išpuolius, bet ir parengti brandžias nacionalines kibernetinio saugumo strategijas ir tinklų bei informacinių sistemų saugumo sistemas. Įgyvendinant šiuos veiksmus pagrindinį vaidmenį toliau turėtų atlikti ES ir nacionalinės viešojo administravimo institucijos. Pirma, valstybės narės turi užtikrinti kuo geresnes įmonių ir privačių asmenų naudojimosi kibernetinio saugumo priemonėmis galimybes. Visų pirma reikėtų daugiau nuveikti kibernetinių nusikaltimų poveikio galutiniams vartotojams prevencijos ir mažinimo srityje. Jau dabar yra pavyzdys – Europolo vykdoma kampanija „NoMoreRansom“54, parengta glaudžiai bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms ir kibernetinio saugumo bendrovėms, siekiant padėti naudotojams užkirsti kelią užkrėtimui išpirkos reikalaujančia programine įranga ir iššifruoti duomenis tais atvejais, kai jie tampa išpuolio aukomis. Turėtų būti parengtos ir kitose srityse taikytinos kovai su kitų rūšių kenkimo programine įranga skirtos programos, o ES turėtų sukurti vieną bendrą portalą, kuriame pagal vieno langelio principą būtų sutelktos visos tokios priemonės ir kuriame naudotojams būtų teikiami patarimai dėl užkrėtimo kenkimo programine įranga prevencijos bei nustatymo ir pateikiamos nuorodos į pranešimų teikimo mechanizmus. Antra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad plėtojant e. valdžią būtų greičiau pradėtos naudoti kibernetiniu požiūriu saugesnės priemonės, ir visapusiškai pasinaudoti kompetencijos tinklo teikiamais pranašumais. Remiantis ES elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje sistema, kuri galioja nuo 2016 m. ir kuria užtikrinama nuspėjama reglamentavimo aplinka, kad elektroninis įmonių, piliečių ir viešųjų institucijų bendravimas vyktų saugiai ir sklandžiai55, turėtų būti skatinama pradėti taikyti saugias tapatybės nustatymo priemones. Be to, viešosios institucijos, ypač tos, kurios teikia esmines paslaugas, turėtų užtikrinti savo darbuotojų parengimą su kibernetiniu saugumu susijusiose srityse. Trečia, valstybės narės turėtų teikti pirmenybę informuotumui apie kibernetinį saugumą vykdydamos informavimo kampanijas, be kita ko, kampanijas, skirtas mokykloms, 52 53 54 55 https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-skills-jobs-coalition. IBM ataskaita „The Cybersecurity Intelligence Index 2014“, nurodoma Securitymagazine.com, 2014 m. birželio 19 d. https://www.nomoreransom.org/. 2014 m. liepos 23 d. priimtas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS reglamentas). Be to, Europos Komisija pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą teikia elektroninės atpažinties ir e. parašo sistemų sąveikumui užtikrinti būtinas pagrindines sudedamąsias dalis ir priemones. 12

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents