 metodų, kuriais nebrangių skaitmeninių masinio vartojimo įrenginių, susietų tarpusavyje ir sudarančių daiktų internetą, saugumas užtikrinamas juos projektuojant, taikymą. Pagal sistemą sukurtomis schemomis galėtų būti naudojamasi siekiant parodyti, kad atitinkami produktai yra suprojektuoti taikant naujausius saugaus kūrimo metodus, kad jų saugumas tinkamai išbandytas ir kad jų pardavėjai yra įsipareigoję atnaujinti savo programinę įrangą, jei būtų nustatyta naujų pažeidžiamumo problemų ar grėsmių. Nustatant šiuos prioritetus visų pirma reikėtų atsižvelgti į grėsmių kibernetiniam saugumui kitimą ir į esminių paslaugų, pavyzdžiui, transporto, energetikos, sveikatos priežiūros, bankininkystės, finansų rinkos infrastruktūros, geriamojo vandens ar skaitmeninės infrastruktūros23, svarbą. Nors jokie IRT produktai, sistemos ar paslaugos negali būti visiškai saugūs, yra keletas gerai žinomų ir išsamiai aprašytų IRT produktų projektavimo trūkumų, kuriais gali būti pasinaudojama per išpuolius. Jei susietųjų įrenginių ir IT programinės bei aparatinės įrangos gamintojai imtų taikyti saugumo užtikrinimo projektuojant principą, kibernetinio saugumo klausimas būtų sprendžiamas prieš pateikiant naujus produktus rinkai. Tai galėtų sudaryti dalį rūpestingumo pareigos principo, kurį reikėtų išplėtoti kartu su pramonės atstovais ir kurio laikantis produktų ir (arba) programinės įrangos pažeidžiamumas galėtų būti mažinamas taikant įvairius metodus, pradedant saugiu projektavimu ir baigiant bandymais bei tikrinimu, įskaitant, jei taikytina, oficialų tikrinimą, ilgalaike technine priežiūra, saugių kūrimo ciklo procesų taikymu ir naujinių bei pataisų kūrimu siekiant spręsti anksčiau nenustatytas pažeidžiamumo problemas ir greitai atnaujinti ir pataisyti produktą24. Tai taip pat padidintų vartotojų pasitikėjimą skaitmeniniais produktais. Be to, reikia pripažinti, kad svarbus vaidmuo nustatant esamų produktų ir paslaugų pažeidžiamumo problemas tenka saugumo tyrimus atliekančioms trečiosioms šalims, todėl visose valstybėse narėse turėtų būti sudarytos sąlygos koordinuotam pažeidžiamumo problemų atskleidimui25 remiantis geriausia praktika26 ir atitinkamais standartais27. Kartu konkrečiuose sektoriuose susiduriama su savitomis problemomis, todėl jų atstovai turėtų būti skatinami kurti savo metodus. Taip bendrosios kibernetinio saugumo strategijos būtų papildomos konkrečių sektorių, pavyzdžiui, finansinių paslaugų28, energetikos, transporto ir sveikatos priežiūros29, kibernetinio saugumo strategijomis. 23 24 25 26 27 28 29 Sektoriai, kuriems taikoma 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti. Mokslinių konsultantų aukšto lygio darbo grupė. „Cybersecurity in the European Digital Single Market“, 2017 m. kovo mėn. Koordinuotas pažeidžiamumo problemų atskleidimas – tam tikro pobūdžio bendradarbiavimas, kuriuo saugumo tyrimus atliekantiems asmenims sudaromos palankesnės sąlygos ir suteikiama galimybė pranešti apie pažeidžiamumo problemas informacinės sistemos savininkui arba pardavėjui, kad šis galėtų tinkamai ir laiku nustatyti bei išspręsti pažeidžiamumo problemą, kol išsami informacija apie tai nepasiekė trečiųjų šalių ar visuomenės. Pavyzdžiui, agentūros ENISA parengtu pažeidžiamumo problemų atskleidimo gerosios praktikos vadovu „From challenges to recommendations“ (2016). ISO/IEC 29147:2014 „Informacinės technologijos. Saugumo metodai. Pažeidžiamumo problemų atskleidimas“. Būsimas su finansinėmis technologijomis susijęs Komisijos darbas apims ir finansų sektoriaus kibernetinio saugumo klausimą. Energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, svarbus klausimas, kaip suderinti labai senas ir pačias naujausias informacines technologijas, visų pirma atsižvelgiant į tikralaikius elektros tinklo reikalavimus. 6

Select target paragraph3

Connect to a paragraph
Connect to an entity
Disable highlights
Add to table of contents